KOMPOZITORIAUS DILEMA

Kūrėjo autonomiškumas šiandien yra gerokai pasenusi koncepcija. Kiekvienas kūrėjas šiandien yra tampriai susijęs su ištisa kūrybos „vartojimo“ ir vertinimo sistema, t.y. politika, ekonomika, meno rinka, žiniasklaida, mokymo įstaigomis ir pan. Kokia vieta šiandien tenka kompozitoriui kultūroje ir visuomenėje? Kaip meninė veikla siejasi su kitais kultūros laukais? Kokie yra ryšiai tarp kompozitoriaus ir jo(s) partnerių bei globėjų – leidėjų, prodiuserių, politikų, kritikų? ISCM Pasaulio muzikos dienų metu planuojamas apskritų stalų ciklas, kuriame bus kalbama apie kompozitorių pozicijas ir strategijas įvairiose šalyse.

KVIEČIAME ISCM NARIUS, NORINČIUS PASISAKYTI DISKUSIJOSE, REGISTRUOTIS ADRESU iscm@lks.lt

Kompozitorius ir valstybė

Spalio 26 d., 15.00

Šis sesija skiriama įvairioms valstybinėms kūrybos paramos strategijoms, kurios apima įvairius aspektus – individualius kompozitorių veiksmus (turint mintyje, kad dažnai pajamos iš kūrybos sudaro mažiau nei 50 % kūrėjo pajamų), institucinių užsakymų sistemą, kompozitorių kūrybos naudojimo skatinimo programas, pagaliau tam tikrus bendruomeninius / sąjunginius kompozitorių veiksmus. Kokia yra valstybinės kūrybos paramos situacija įvairiose pasaulio šalyse? Ar tikrai verta tikėtis išgyventi vien iš kūrybinio darbo ir ar tai tikrai lemia kūrybinio darbo kokybę? Kokie yra pagrindiniai argumentai teikiant paramą kūrybos skatinimui ir kodėl apie tai kalbame kaip apie nekvestionuojamą naudą?

Kompozitorius ir užsakymas

Spalio 27 d., 15.00

Sesija skiriama šiuo metu bene labiausiai paplitusiai kūrybingumo skatinimo formai – kūrinių užsakymams. Užsakymus šiandien teikia atlikėjai, įvairios meno institucijos (festivaliai, teatrai, koncertinės organizacijos), medijos (valstybinės radijo stotys ir pan.), naujų kūrinių užsakymai bei premjeros tampa užsakovų prestižo reikalu, festivaliai vaikosi žinomų vardų ir kuria tinklus bendriems vis didesniems ir prabangesniems projektams. Ar visoje šioje prodiuserinėje "mašinoje"  nepasiklysta kūrėjas ir jo idėja, ar kompozitorius netampa šios sistemos įkaitu? Iš kitos pusės – ar užsakymų sistema neskatina "greitos" ir pernelyg neįpareigojančios proginės kūrinių gamybos, kurioje viršų pradeda imti ne kokybė, bet kiekybė?

Kompozitorius ir agentas

Spalio 29 d., 15.00

Sesija skiriama mums mažiau pažįstamai sričiai – kompozitoriaus atstovavimui ir jo(s) muzikos propagavimui, išskiriant kelias skirtingais pagrindais veikiančias institucijas – komercinius leidėjus / agentus bei privačias ne pelno siekiančias organizacijas, užsiimančias kūrybos informacija ir promocija (tokias organizacijas kaip Muzikos informacijos centrai). Ko tikisi kompozitoriai iš savo atstovų ir kuo mūsų dienomis šie agentai gali būti naudingi? Kuo veikla komerciniame sektoriuje skiriasi nuo ne pelno siekiančiu organizacijų? Ar turime ko pasimokyti vieni iš kitų? Koks šiandien yra paties kompozitoriaus vaidmuo propaguojant savo muziką?  O gal svarbiausi kompozitoriaus agentai visais laikais buvo muzikos atlikėjai?

Kompozitorius ir kritika

Spalio 30 d., 15.00

Sesija skiriama viešajai kompozitoriaus kūrybos refleksijai ir jos reikšmei. Šiuolaikinės muzikos scenų fragmentacija ženkliai pakeitė kompozitoriaus ir kritiko santykius bei pačios muzikos kritikos funkciją. Išnyko „didžiosios idėjos“ ir bendros muzikos krypties pajauta, o kompozitoriaus ir jo muzikos kritiko dažniausiai nebesieja terpė ir kultūrinės patirtys. Be to, dabarties muzikos įvairovės akivaizdoje muzikos kritika vis dažniau tapatinasi su publika, atverdama  jai naujus muzikos pasaulius ir kintančias muzikos suvokimo formas, o ne su kompozitoriumi, pasitarnaudama jo meninių ideologijų įteisinimui. Kokią įtaką kūrybos procesui šiandien gali daryti kritika? Kokia yra šiandien jos galia apsprendžiant kūrėjo vietą socialiniame kultūriniame lauke ir jo(s) muzikos funkcionavimą? Ar šiuolaikinė muzikos kritika patenkina kaip niekada gausios pasaulinės kompozitorių bendruomenės poreikius? Kuo ypatinga kritiką praktikuojančių kompozitorių pozicija?